Kai kuriems žmonėms sąvoka „finansų piramidė“, dar kitaip vadinama Ponzio sistema, asocijuojasi su finansų rinkomis, o kai kurie net laiko tai sinonimais. Žinoma, bankų, maklerių ir investicijų valdytojų verslas tiesiogiai susijęs su gyventojų lėšų valdymu, o finansinių piramidžių reklama, nors ir kur kas agresyvesnė, tačiau labai panaši į reklamines šių organizacijų akcijas. Todėl pradedančiajam investuotojui kartais gali būti sunku atskirti solidžią finansų kompaniją nuo sukčiautojų.
Kas gi toji Ponzio sistema?
Tai struktūra, specifiniu metodu užtikrinantį lėšų pritraukimą ir gyvybingumą iš naujai į ją įstojančiųjų narių, o ne investicinės ar verslo veiklos. Kaip taisyklė, tokios struktūros registruojamos kaip komercinės organizacijos, kurios skelbiasi, jog pritraukia lėšas kokių nors projektų finansavimui. Nesunku paskaičiuoti, jog jei projektas nėra labai pelningas arba nevyksta išvis, o procentus dalininkams reikia mokėti, tai daroma iš naujų investuotojų lėšų. Tokia veikla garantuotai baigiasi bankrotu ir 100 proc. nuostolių tiems, kurie prisijungė prie piramidės paskutiniai. Praktika rodo,kad po to, kai struktūra žlunga, investuotojams pavyksta atgauti ne daugiau kaip 15 proc. nuo iki to momento surinktų lėšų. Be to, kuo ilgiau finansų piramidė funkcionavo, tuo mažiau lėšų pavyks susigrąžinti, nes surinkti pinigai nukreipiami ne į naujų aktyvų įsigijimus, o į reklamą, išmokas anksčiau prisijungusiems dalyviams ir, žinoma, pajamas organizatoriams. Nuo realaus finansinio projekto, piramidę skiria šaltinis iš kurio mokamos išmokos – jei išmokos nuolatos viršija verslo generuojamą pridėtinę vertę, projektą vienareikšmiškai galima vadinti piramide.
Kaip atskirti finansų piramidę?
Vienu pagrindiniu piramidės požymiu, galima laikyti produkto nebuvimą. Paprastai naujam sistemos nariui siūloma apmokėti už teisę dalyvauti projekte ir užsidirbti pritraukiant į struktūrą naujus narius. Tokiu atveju, dalyviai moka už orą. Panašios sistemos laba greitai griūna ir uždirba iš jų dažniausiai tik steigėjai ir tie, kurie pradėjo dalyvauti pirmieji. Likusieji paprasčiausiai praranda savo pinigus.
Pastaruoju metu finansų piramidės sėmingai maskuojasi ir įgauna naujų formų. Tokiose sistemose produktas lyg ir yra, tačiau pasigilinus paaiškėja, jog jis faktiškai neplatinamas jokiais kitais kanalais. Paprastai tai, taip vadinamos, “klubinės“ nuolaidos kokioms nors paslaugoms arba mokomosioms programoms (užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo, jogos ir pan.). Suprantama, savaime nieko blogo tokiuose produktuose nėra, tačiau tokios firmos, pristatančios save kaip tinklinio marketingo struktūros, gyvuoja iš įstojančių naujų narių. Neabejotina finansų piramide yra organizacija, kuri siūlo jums pirkti kokį nors stebuklingą kremą pagamintą iš augalo, augančio kur nors tropikuose ir vadinamą vaistu nuo visų ligų. Tokie vaistai gali kainuoti ir 1000 eurų ir tam, jog susigrąžintumėte išleistus pinigus, jums teks ieškoti naujų stebuklingų vaistų pirkėjo.
Be jau išvardintų savybių, finansų piramidės pasižymi konkretumo (pvz. mes kol kas negalime jums išduoti visų sėkmės paslapčių) ir informacijos apie struktūros vadovybę trūkumu. Jūs negalite sužinoti, kas įsteigė kompaniją arba jums sako vardus, kurie nieko jums nereiškia, o ir užregistruotos tokios kompanijos dažniausiai kur nors ofšoro zonose.
Taigi, prieš investuodami savo pinigus kur nors, kas jums žada didelius pelnus iš nieko, būtinai pasitikrinkite ar tai nėra finansų piramidė. Kuo mažiau vertės yra už pasiūlymo, tuo daugiau galimybių, kad tai sūris spąstuose.