Ar kada įsivaizdavote, kad jei tiksliai žinotumėt, kas įvyks ateityje bent 10 min. į priekį, per labai trumpą laiką susišluotumėt visus įmanomus žemės turtus? Visais laikais žmonės bando nuspėti ateitį ir tam tebenaudoja įvairius būrimo metodus. Kai kam patinka horoskopai, o kai kas bando atrasti tam tikrus dėsningumus neįtikėčiausiose vietose. Nuo tada, kai atsirado statistika, atsirado ir tikėjimas, kad apdorojus pakankamai praeities duomenų, galima nustatyti ateities įvykius. Tai ypač populiaru įvairiose finansų rinkose, kur ištisos armijos analitikų įvairių technikų pagalba bando atspėti kur pasuks rinka.
Tačiau kai kurie iš šių spėjimų itin spalvingi ir netikėti. David‘as Leinweber‘is, žinomas finansinių inovacijų ir kompiuterinių mokslų, tame tarpe ir biržos prekybos panaudojant dirbtinį intelektą, tyrinėtojas, dviejų finansinių-technologinių kompanijų steigėjas, milijardinio fondo valdytojas, žodžiu, solidus ir rimtas žmogus, savo bloge, kurį rašo Forbes tinkalapyje pateikia daugybę tokių pseudotyrinėjimų ir išvadų.
Viskas prasidėjo 1995 metais, kuomet norėdamas pademonstruoti, jog neprotinga duomenų apdorojimo technologija gali privesti prie absurdiškų, bet skaičiais paremtų rezultatų, David‘as su draugu sudėjo į specialią kompiuterio programą daugybę ekonominių ir rinkos duomenų. Taip jie tikėjosi atrasi kokį nors rodiklį ar jų grupę, kurių pagalba galima būtų numatyti rinkos judėjimą. Ir kas keisčiausia, iš tikrųjų atrado tokį. Pasirodo, jei paimti sviesto gamybos pokyčius Bangladeše, pridėti prie jų sūrio gamybos duomenis JAV ir avių populiaciją Bangladeše ir JAV, tai gautas grafikas beveik tiksliai sutampa su S&P500 indekso grafiku laikotarpyje taip 1983 ir 1993. Tiems, kas supranta – determinacijos koeficientas pasirodė lygus 0,99!!!
Nuo tada tyrinėtojas tapo itin populiarus tarp įvairių mokslininkų ir pseudomokslininkų, kurie vis dar tikisi atrasti ateities spėjimo krikštolinį rutulį, interpretuodami daugybę pačių įvairiausių, dažnai neįtikėčiausių, duomenų ir taip atspėti rinkos judėjimo kryptį. Pats Leinweber‘is tai priima su humoru ir kolekcionuoja tokių paskaičiavimų stebėtinus rezultatus. Štai keletas pavyzdžių iš jo kolekcijos:
Leinweber‘is paskoja, kad kartą išstudijavo dviejų rusų ekonomistų – Ivano ir Olego Kitovų 35 puslapių darbą. 2007 metais autoriai atrado didelį sutapimą tarp įvairaus amžiaus vaikų skaičiaus JAV kitimo ir SP&500 indekso elgesio. Tyrėjų nesustabdė ir ta aplinkybė, jog viename iš tirtų laikotarpių modelis neveikė. Jie paaiškino tai tuo, jog Amerikos statistai iškreipė duomenis apie tuo metu JAV gyvenusių devynmečių skaičių.
Dar vieną idomią aplinkybę nustatė kompiuterinės prekybos guru Den‘as Metison‘as. Jis išstudijavo visas aplinkybes dvidešimtame amžiuje, kuomet buvo netikėtai sustabdyta prekyba Amerikos akcijų biržose. Paaiškėjo, jog pati dažniausiai pasitaikanti šio reiškinio, ypatingai nepatrauklaus spekuliantams, priežastis, buvo ne uraganai, žemės drebėjimai ar teroristiniai aktai, o JAV prezidentų laidotuvės. Per 100 metų dėl šios priežasties birža buvo uždaryta 14 kartų. Milijardai dolerių sustingdavo visai dienai. Metisonas priminė, jog šiuo metu gyvi dar yra 5 prezidentai, įskaitant einantį pareigas Obamą. O dviems iš jų – Džimiui Karteriui ir Džordžui Bušui vyresniajam jau po 90 metų.
Na ir viena iš šviežiausių informacijų. Neseniai paaiškėjo, jog investuotojams pelną gali anešti net toks keistas užsiėmimas, kaip cikadų populiacijos sekimas New York apylinkėse. Pasirodo, šių vabzdžių vietinė rūšis lygiai kas 17 metų masiškai pasidaugina. Paprasčiau tariant, kartą į septyniolika metų jų prisiveisia kur kas daugiau nei įprastai. Jei atkreipti dėmesį į Amerikos akcijų biržų pelningumą būtent tais metais, pasirodys, kad jis dvigubai didesnis už vidurkį. Tiesa, ši taisyklė negaliojo 1962 metais, kuomet investuotojai patyrė nuostolių. Tačiau atrodo, kad pastarąjį kartą, 2013 metais, kurie buvo palankūs cikadoms, akcijų indeksai Amerikos biržose patvirtino šių vabzdžių prognozę.
Kokiomis prognozėmis, skaičiais ar analizėmis tikėti, žinoma, tik jūsų asmeninis pasirinkimas. Tačiau niekuomet nevertėtų prarasti sveiko proto ir analizuojant pateiktus duomenis ir išvadas šiek tiek remtis kritiniu mąstymu.