Ar toks požiūris yra maksimaliai atsakingo ar paprasčiausiai liguisto žmogaus? Finansų konsultantai pataria, kaip ir kokius rinktis produktus, kada investuoti, o kada palaukti. Tačiau kas pasakys, kiek pinigai turi būti svarbūs? Kada pinigų troškimas peržengia sveiko proto ribas? Ar juos kaupti yra blogai?
„Pinigai kaip vertybė galėtų dominti tik numizmatą. Normaliam žmogui vertingi ne patys pinigai, o tai, ką už juos galima gauti. Pinigai yra priemonė palengvinti žmogaus gyvenimą, pasiekti tikslus, įgyvendinti svajones. Jeigu jie patys tampa siekiamybe, tai nebeatlieka jiems skirto vaidmens, kelia stresą ir ugdo tokias charakterio savybes, kaip gobšumas, šykštumas ar išlaidumas“, – trumpai žmogaus santykį su pinigais apibūdina socialinių mokslų daktaras psichologas Gediminas Navaitis. Pastarojo teigimu, priemonės sąvoka nusako, kad ji turi būti naudojama kažko siekiant. Nors investuotojai pinigus suvokia kiek kitaip nei kiti žmonės (jiems pinigai – priemonė uždirbti dar daugiau pinigų), tačiau ir jie turėtų suprasti, kad iš tiesų siekia ne be galo didelės pinigų sumos, bet kažko kito, o sukaupti pinigai galiausiai padės pasiekti tikrąją svajonę.
Investavimo ekspertai žmonėms dažniausiai padeda susidaryti investicijų portfelį, kurio generuojama grąža galėtų padėti sukaupti pinigų pensijai, susitaupyti būstui ar vaikų mokslams. Tačiau psichologė psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė teigia, kad pinigai gali būti ir priemone mažiau apčiuopiamiems tikslams įgyvendinti. „Pinigai turi daug simbolinės reikšmės. Jie svarbūs ir tarpasmeniniuose santykiuose. Šiuo metu bet kurioje vartotojų visuomenėje pinigai dažnai parodo, kaip asmuo save vertina, koks jo statusas visuomenėje“, – A. Šapranauskienė vardina psichologines priežastis, dėl ko kaupiamas turtas.
Kraštutinis požiūris
A. Šapranauskienės teigimu, požiūrį į pinigus ir elgesį su jais labiausiai lemia tai, kokią reikšmę mes patys jiems suteikiame. Pasak G.Navaičio, šios „reikšmės ribos“ labai plačios. Kartais žmogaus elgesys ir požiūris ima panašėti į patologiją, o tuomet galbūt jau reikia psichoterapinio ar psichiatrinio gydymo. Vienas iš kraštutinių požiūrių į pinigus yra gobšumas. Pavyzdžiui, asmuo pinigus sudeda į stiklainį, užkasa ir džiaugiasi, kad daug jų pakasė. Priešinga savybė yra išlaidavimas. Toks žmogus, pvz., banknotu prisidega cigarą.
„Jei kalbame apie priemonę, vietoje žodžio „pinigai“ įrašykime „kastuvas“. Įsivaizduokime, kaip žmogus perka kastuvus ir dėdamas juos į sandėliuką džiaugiasi, kiek daug jų turi ir kaip galbūt kada nors juos panaudos. Kitas atvejis, kai žmogus perka kastuvus ir juos sulaužo – jaučia malonumą girdėdamas juos trakštelint. Šių asmenų psichiką laikytume sutrikusia. Žodį „kastuvas“ vėl pakeitę į žodį „pinigai“, galime matyti pavyzdį, kuris leidžia suvokti, kada yra peržengiamos protingo, racionalaus pinigų panaudojimo ribos. Tačiau tai kraštutiniai atvejai, o didžioji dalis žmonių yra per vidurį. Kiekvienas mūsų linksta į vieną ar į kitą pusę. Tik tada, kai nukrypstama per smarkiai, jau galima kalbėti apie psichologinę problemą, kurią sukelia pinigai“, – situaciją iliustruoja G. Navaitis.
Besaikis pinigų kaupimas
Investavimu besidomintiems žmonėms G. Navaitis siūlo kartkartėmis įvertinti savo požiūrį į patį procesą. Anot jo, aktyvus kaupimas pats savaime nėra blogas reiškinys, svarbiausia, kokį tikslą turi investuotojas ir ar tas tikslas adekvatus investuotojo veiksmams bei gyvenimo būdui. ,,Kalbėdami apie žymų investuotoją ir filantropą Džordžą Sorošą, galime sakyti, kad jo pinigų kaupimas yra besaikis. Jis jau yra apsirūpinęs ir visiškai patenkina savo materialinius poreikius. Džordžas pinigus kaupia veikiausiai ne tam, kad nusipirktų dar vieną kotletą ar dar vieną lėktuvą. Galbūt jis kaupia pinigus savo idėjoms realizuoti ir jų gali niekada neužtekti“, – samprotauja G. Navaitis. Psichologas priduria, kad svarbu ir tai, ar idėja, dėl kurios kaupiami pinigai, rūpi tik pačiam žmogui, ar yra naudinga visuomenei.
,,Kartais žmonės susipainioja ir nebežino, ar jie dirba prasmingai, ar jų kaupiami pinigai realizuoja tam tikras visuomenei svarbias idėjas, o gal tik asmenines. Visgi negalime absoliučiai priešpriešinti šių dalykų, nes reikalingas tam tikras savęs aprūpinimas, kad galėtume kalbėti ir apie didžiųjų idėjų įgyvendinimą. Nebent būtume Motina Teresė ar kitas šventasis“, – mano psichologas. Jis tikina, kad darbuodamasis tik dėl asmeninių poreikių žmogus ilgainiui nuskurdina savo gyvenimą ir galiausiai nepasinaudoja visomis pinigų teikiamomis galimybėmis. ,,Galvodamas apie tai, kaip jo labdaringi darbai kažkam padėjo, žmogus kartu galvoja ir apie savo pinigų panaudojimo efektyvumą. Jis jau kitaip mato visuomenės problemas. Vėlgi, platesnis tokio asmens akiratis dažnai jam padeda uždirbti daugiau pinigų“, – dosnumo privalumus vardina G. Navaitis.
Pinigų kiekis ir laimės pojūtis
Psichologai nesiryžta vertinti, ar sėkmingai sukaupta pinigų suma gali atnešti ir tokios pat didelės laimės. A. Šapranauskienė teigia, kad siekiant suvokti šį ryšį būtina atskirti tokias sąvokas kaip laimė ir pasitenkinimas. ,,Remdamiesi naujausiais tyrimais, atskleidžiančiais ryšį tarp laimės ir sukaupto pinigų kiekio, psichologai teigia, kad turėdamas pinigų žmogus jaučia tam tikrą pasitenkinimą. Tačiau tai nėra laimė. Jei išmatuotume, kiek laimės įprastą dieną patiria turtingas ir ne toks pasiturintis žmogus, nepastebėtume skirtumo. Laimės pojūtis nepriklauso nuo turimo pinigų kiekio. Kartais nurodoma ir priešinga priklausomybė: daug turto turintys žmonės patiria didelį stresą, per daug dirba, jiems nelieka laiko pasidžiaugti kasdieniais mažais dalykais.“ A. Šapranauskienė sako, kad psichologijoje pinigų suvokimas apskritai yra labai santykinis. Vertindami „piniginius pasiekimus“ žmonės dažniausiai lygina save su kitais. Jei kaimyno turimi turtai pasirodys didesni, tuomet nesvarbu, kokia mūsų pinigų vertė. Ji, pasak psichologės, nebebus reikšminga.
Pinigai ir gyvenimo sėkmė
Knygynuose populiariosios psichologijos skyrių lentynose galima rasti nemažai knygų, kuriose Bodo Šaferis ragina per septynerius metus užsidirbti pirmąjį milijoną, Donaldas Trampas dalinasi patirtimi, kaip tapti turtingam. Populiarūs įvairūs motyvaciniai seminarai, kuriuose sėkmės mokytojai gyvenimo sėkmę dažnai sieja su uždirbtų pinigų kiekiu. Psichologai, kitaip nei dalis „subrendusių asmenybių“, neskuba kritikuoti tokio pobūdžio leidinių, seminarų ir juose skiepijamo požiūrio į finansinę gerovę.
G. Navaitis pradedantiesiems investuotojams pirmiausia pataria praplėsti akiratį skaitant ir kitas knygas, ar imantis įvairesnės veiklos. „Jei žmogus peržvelgs bent kelias skirtingas gyvenimo tėkmės kryptis ir galų gale pasirinks kryptį „pinigai yra sėkmė“, jam bus lengviau uždirbti pinigų, nes turės platesnį akiratį. Be to investuodamas jis geriau žinos, kodėl tai pasirinko, suvoks, kad kiti pasirinkimai taip pat ne mažiau vertingi“, – siūlo psichologas.
Įvertinkite savo žinias ir riziką
Neadekvatūs ir drastiški akcijų rinkų svyravimai parodo, kad investuojančiųjų emocinė būsena labai priklauso nuo pinigų kiekio pokyčių ir akcijų rinkose priimamų sprendimų. Nepatyrusiems investuotojams, kuriems finansinės būklės pablogėjimas galėtų prilygti pasaulio pabaigai, G. Navaitis pataria neskubėti priimant sprendimus ir geriau susipažinti su akcijų rinkomis. „Jei žmogus realų investavimą rinkoje gali atidėti kad ir metams, tai tegu jis tai padaro tokiu būdu: pabando susiformuoti virtualų portfelį, o paskui pažiūrėti, kas su jo virtualiomis akcijomis atsitiko po metų ar pusmečio. Jei jis turės net ir nežymų prieaugį, pasikliaudamas specialistais jau galės investuoti iš tikrųjų. Tačiau jei po eksperimento su menamomis akcijomis jų vertė kristų per pusę, žmogus turėtų sau pripažinti, jog savarankiškai jis dar nesugeba investuoti ir turi kreiptis į specialistus ar net visai atsisakyti šio sumanymo. Nesugebėjimas investuoti dar ne tragedija. Juk retas kremtasi dėl to, kad nesugeba kurti simfonijos. Tragedija – kai žmogus mano, kad sugeba, o iš tikrųjų yra kitaip“, – teigia A. Navaitis.
Straipsnio autorius Justinas Gabšys
Publikuota "Investuok" (2008-9)